LUKAS GENIUŠAS su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru

Koncertas iš lapkričio 7 d. perkeliamas į 2021 m. kovo 7 d.

Koncertas iš lapkričio 7 d. perkeliamas į 2021 m. kovo 7 d. Visi įsigyti bilietai galioja.

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
LUKAS GENIUŠAS (fortepijonas)
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS

Marius Baranauskas. Alrediph (premjera, 2020)
Beat Furrer. Nero su Nero (2018)
Witold Lutoslawski. Koncertas fortepijonui ir orkestrui (1988)

PIRKTI BILIETUS

Lietuvos melomanų laukia neeilinis įvykis. Vienas mėgstamiausių pianistų ne tik mūsų, bet ir daugelio pasaulio šalių publikos, „blizgesį ir brandą“ (anot „The Guardian“) vienijantis Lukas Geniušas koncertuos Lietuvoje.

Koncerte Nacionalinėje filharmonijoje pianistas pasirodys su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir pirmą kartą Lietuvoje pagros įžymaus lenkų kompozitoriaus Witoldo Lutosławskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui. Šis kūrinys laikomas embleminiu XX a. klasikinės muzikos opusu, kurio imasi tik patys pajėgiausi pasaulio pianistai.

Taip pat šiame koncerte skambės bene žymiausio dabarties austrų-šveicarų kompozitoriaus Beato Furrerio vienas ryškiausių jo kūrinių simfoniniam orkestrui Nero su Nero, o taip pat ir lietuvio Mariaus Baranausko naujo kūrinio premjera.

Iškilus moderniosios klasikos muzikos kūrėjas Witoldas Lutosławskis savo vienintelį Koncertą fortepijonui parašė 1988 m. garsiojo Zalcburgo festivalio užsakymu: kūrinio premjerą atliko pasaulinė fortepijono įžymybė, garsusis lenkų pianistas Krystianas Zimermanas, kuriam ir dedikuotas kūrinys, bei paties W. Lutosławskio diriguojamas Austrijos radijo orkestras.

W. Lutosławskio Koncerto fortepijonui idėją kompozitorius brandino kone visą savo gyvenimą. Žėrintį ir virtuozišką, o kartu intelektualų opusą puikiai priėmė tiek reiklioji Zalcburgo festivalio publika, tiek viso pasaulio kritika. „Financial Times“ apžvalgininkas apibūdino Koncerto fortepijonui muziką kaip „nepagaunamą ir nenustygstančią“, rašė, kad ji tarsi „sirena, gundanti smalsų klausytoją“. Žymusis muzikos žurnalas „Gramophone“ apibūdino W. Lutosławskio kūrinį kaip „daugybės glaustų muzikinių figūrų“ visumą, kuri išradingai pateikiama keturiose, be pertraukos atliekamose dalyse, „sąmoningai vis sugrįžtant prie praeities atgarsių (B. Bartóko, K. Szymanowskio, S. Prokofjevo muzikos)“. O „New York Times“ rašė, kad „plačiais muzikiniais gestais ir kupina dramatinės įtampos solisto ir orkestro sąveika“ W. Lutosławskio koncertas fortepijonui atiduoda duoklę instrumentiniam koncertui kaip vienam populiariausių muzikos žanrų. „Lutosławskis randa išradingų būdų padaryti muziką šviežią, originalią ir intelektualiai reiklią.“

W. Lutosławskis ir pats buvo puikus pianistas, tad, pasak žymaus Kanados fortepijono virtuozo Louiso Lortie, kompozitorius „greičiausiai norėjo sukurti muziką, kurią pats su džiaugsmu skambintų“.