„Naujas šedevrų skambesys“ LKO, Annos Geniušienės ir Sergejaus Krylovo koncerte

2024-06-13

Birželio 19 d. Vilniaus festivalyje skambės programa „Naujas šedevrų skambesys“. Publikos pasiilgtas visame pasaulyje koncertuojantis smuiko virtuozas Sergejus Krylovas, talentingoji fortepijono žvaigždė Anna Geniušienė ir Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) atliks Antano Rekašiaus, Josepho Haydno, Johanno Nepomuko Hummelio muziką.

Be jokios abejonės, šio koncerto centre – solo fortepijonu grosianti daugelio tarptautinių konkursų laureatė, pianistė Anna Geniušienė. „Galingas garsas, stipri muzikinė asmenybė, grynas virtuoziškumas…“, – taip pianistę apibūdino „Musical America“ kritikai. Gyvos, daugiasluoksnės, įtaigios interpretacijos 2022 m. jai pelnė prestižinio Vano Cliburno tarptautinio pianistų konkurso sidabro medalį, gerbėjų visame pasaulyje pagarbą ir meilę. Tais pačiais metais „Musical America“ A. Geniušienę paskelbė „Mėnesio jaunąja menininke“, 2023 m. birželį atlikėja atsidūrė ant žurnalo „Pianist“ viršelio.

Savo pirmąjį rečitalį Berlyno filharmonijos Mažojoje salėje A. Geniušienė skambino vos septynerių. Nuo to laiko ji tapo universalia, svarbiausiose Amerikos, Europos ir Azijos koncertų salėse koncertuojančia menininke. Tarp ryškiausių Annos Geniušienės pastarųjų metų pasiekimų – debiutiniai rečitaliai Kennedy centre Vašingtone, Vienos „Konzerthaus“, taip pat „Bravo! Vail“ ir „Grand Teton“ muzikos festivaliuose. Pianistė debiutavo Ciuricho „Tonhalle“ ir Bazelio miesto kazino salėse, kur koncertuose pakeitė Danielį Barenboimą. Verta paminėti menininkės bendradarbiavimą su Taipėjaus ir Lietuvos simfoniniais orkestrais, dirigentais Gáboru Takács-Nagy, Eliahu Inbaliu, Migueliu Harthu-Bedoya, pianistais Wu Han ir Dmytro Choni.

Vilniaus festivalyje su LKO ir daugiau nei du šimtus koncertų visame pasaulyje su šiuo orkestru surengusiu jo meno vadovu, smuiko virtuozu Sergejumi Krylovu A. Geniušienė atliks Johanno Nepomuko Hummelio Koncertą smuikui, fortepijonui ir orkestrui G-dur. „The Gramophone“ kritikas Edwardas Greenfieldas rašydamas apie šį Hummelio koncertą svarstė, kad kurdamas šį opusą kompozitorius galėjo būti įkvėptas Wolfgango Amadeaus Mozarto puikiosios Sinfonia concertante. Tai visiškai nestebintų, nes dabartinės Slovakijos teritorijoje gimęs Hummelis, savo laiku vunderkindu laikytas pianistas, buvo Mozarto mokinys ir globotinis. Hummelio muzika, iš esmės esanti tiltu tarp klasicistinės ir ankstyvojo romantizmo estetikos, turi mocartiško prieskonio. Tačiau pianistas ir kompozitorius gerai pažinojo ir kitus didžiuosius savo meto kūrėjus – Antonio Salieri, Ludwigą van Beethoveną ar Franzą Schubertą, o vėliau mokė Felixą Mendelssohną.

Kadangi pats Hummelis buvo pianistas virtuozas, jo kūriniai fortepijonui taip pat labai virtuoziški, naudojamos detaliai ornamentuotos melodijos. Nors Koncerte smuikui, fortepijonui ir orkestrui fortepijono partija nėra tokia techniškai sudėtinga kaip kompozitoriaus koncertuose solo instrumentui su orkestru, ji vis vien lieka iššūkiu bet kuriam atlikėjui. Daugelį metų Hummelio kūryba buvo nepelnytai užmiršta – ją tarytum dengė Mozarto genijaus šešėlis, o dabar ji prikeliama naujam gyvenimui, tad belieka laukti koncerto ir dėkoti solistams, kad prisidės prie Hummelio kūrybos sklaidos.

Austrų ir lietuvių muziką gretinamame koncerte austriškajai daliai dar atstovaus vyriausias iš Vienos klasikų Josephas Haydnas, skambės jo Simfonija Nr. 43 Es-dur („Merkurijus“). O štai lietuviškoji programos dalis intriguoja žvilgsniu į XX a. muziką. Koncertui pasirinktas Antanas Rekašius – vienas ryškiausių XX a. Lietuvos muzikos kūrėjų, garsėjęs stambiomis formomis, sukūręs operą-oratoriją, net 12 baletų, devynias simfonijas, septynis koncertus. Kaip yra rašęs dirigentas Donatas Katkus, Rekašiaus muzikos „pamatuose „įmūrytos“ įvairių stilių nuoplaišos, banalios melodijos, dažnai primityvi harmonija – muzikinė patirtis kasdienybėje. Tačiau Rekašius šias banalybes tarsi išplėšia iš to įprasto garsinio fono ir suteikia visiškai netikėtą prasmę.“

Urbanistiška Rekašiaus pasaulėjauta nulėmė jo muzikos gaivalingumą, netvardomą ekspresiją, jo kompozicijose apstu humoro, pašaipos ir grotesko, įvairių epochų muzikos hipertrofuotų stilizacijų. Vilniaus festivalio koncerte skambės „Muzika styginiams“ Nr. 2 – bene dažniausiai atliekamas kompozitoriaus kūrinys, dėl savo efektingumo itin mėgstamas ir atlikėjų, ir publikos.