Petro Geniušo ir LKO koncerte – ryškiausi „hitai“ pastarųjų dešimtmečių lietuvių muzikoje

2020-10-13

Europos festivalių laureatas, aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“, savo 30 metų jubiliejaus proga bandys pažvelgti į bene sėkmingiausius lietuvių muzikos kūrinius ir keliuose koncertuose pristatys rinktinę lietuviškų „hitų“ kolekciją. Spalio 27 d. Nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos kamerinio orkestro ir pianisto Petro Geniušo koncerte nuskambės šeši ryškiausi skirtingų kartų lietuvių autorių – Broniaus Kutavičiaus, Osvaldo Balakausko, Mindaugo Urbaičio, Justės Janulytės, Ramintos Šerkšnytės ir Žibuoklės Martinaitytės – kūriniai styginių orkestrui. Koncertui diriguos vienas talentingiausių ir energingiausių Lietuvos dirigentų Karolis Variakojis, solinę obojaus partiją atliks puikus jaunosios kartos atlikėjas Ugnius Dičiūnas.

Per 30 gyvavimo metų festivalyje „Gaida“ nuskambėjo daugybė lietuviškos muzikos premjerų, jų įspūdingas kiekis gerokai didesnis nei bet kuriame kitame festivalyje. Ta proga šių metų festivalis primins ryškiausius artimos ir tolimesnės praeities Lietuvos autorių kūrinius. Vieni jų, tokie kaip B. Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“ (1974) ar O. Balakausko Koncertas obojui, klavesinui ir styginiams (1981), buvo sukurti dar prieš festivaliui atsirandant, jie ilgus metus inspiravo kitus kūrėjus, atlikėjus bei patį festivalį. Kiti gi kūriniai – M. Urbaičio „Lietuvių liaudies muzika“ (1990), R. Šerkšnytės „De Profundis“ (1998), J. Janulytės „Naktų ilgėjimas“ (2009), Ž. Martinaitytės „Šviesotamsos trilogija“ (2017) – atsirado keičiantis epochoms, augant pačiam festivaliui, iškylant naujiems stipriems atlikėjams, atsiveriant tarptautinėms patirtims. Jie įnešė į lietuvių muziką įdomios ir itin kokybiškos įvairovės.

Net keturių iš koncertui rengiamų šešių kūrinių premjeras įvairiais metais grojo Lietuvos kamerinis orkestras. Koncertą pradės vienas iškiliausių ir labiausiai inspiruojančių XX a. antrosios pusės lietuvių muzikos opusų – Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“, netikėtai sujungusios autentišką liaudies dainą ir modernų styginių skambesį. 1974 m. sukurto kūrinio, skirto Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-mečiui, pagrindinė tema – Čiurlionio pamėgta liaudies daina „Beauštanti aušrelė“. Ne vienos kartos klausytojams įsiminė, kaip variacijų pradžioje ši daina nuskamba atliekama Veronikos Povilionienės, o kūrinio kulminacijoje pasigirsta Čiurlionio chorui harmonizuotas „Beauštančios aušrelės“ variantas. Daugelio atmintyje „Dzūkiškos variacijos“ išlikusios ir susijusios su Sauliaus Sondeckio diriguojamo LKO kūrinio atlikimu. Tad verta išgirsti, kaip B. Kutavičiaus šedevrą interpretuos jaunosios kartos dirigentas Karolis Variakojis.

Kitas ypatingo ryškumo tos epochos lietuvių muzikos kūrinys – Osvaldo Balakausko Koncertas obojui, klavesinui ir styginiams. Nuo pat parašymo metų (1981) jis žavi grakščiu, intelektualiu, svinguojančiais ritmais prabylančiu obojaus, klavesino ir styginių pokalbiu. Obojaus partiją šį kartą gros puikus jaunosios kartos atlikėjas Ugnius Dičiūnas.  

Mindaugo Urbaičio „Lietuvių liaudies muziką“ LKO griežė per patį pirmąjį „Gaidos“ festivalį 1991 m. spalio 28 d. – šįsyk koncerto data skiriasi vos viena diena (spalio 27 d.). Kūrinys ypatingas tuo, jog jį sudaro vien tik autentiškos dzūkų melodijos, atliekamos styginių instrumentų, kompozitoriaus išradingai sudėtos į polifonišką audinį.

Ramintos Šerkšnytės „De Profundis“, sukurtas 1998 metais, iškart sulaukė didžiulės sėkmės ir ėmė užkariauti koncertų sales – kūrinys skamba visame pasaulyje, jį groja ne tik Lietuvos ir užsienio orkestrai, tokie kaip „Kremerata Baltica“ ir kt., diriguojami Gidono Kremerio, Mirgos Gražinytės-Tylos, Modesto Pitrėno ir kitų ryškių dirigentų. Dramatiškos nuotaikos, itin ekspresyvi kompozicija 2020 m. pradžioje buvo išleista vienos didžiausių JAV įrašų kompanijų „Nonesuch“.

Justės Janulytės „Naktų ilgėjimo“ premjerą 2009 m. griežė garsusis latvių kolektyvas „Sinfonietta Rīga“, diriguojamas Normundo Šnē. Programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ užsakymu sukurtas opusas iš karto pelnė Metų kūrinio apdovanojimą Lietuvos kompozitorių sąjungos geriausių kūrinių konkurse. Prieš dešimtmetį kompozitorės užrašyta dedikacija „Skiriu rudenėjančiam Vilniui“ puikiai tinka ir šiųmečiai sostinės atmosferai.

Žibuoklės Martinaitytės „Šviesotamsos trilogija“ fortepijonui ir styginių orkestrui laikomas bene geriausiu šios kompozitorės darbu ir vienu sėkmingiausių kūrinių pastarojo laikmečio lietuvių muzikoje. Itin emocionalaus opuso, perteikiančio šviesos ir šešėlių žaismą, premjerą LKO griežė 2017 m. „Gaidoje“. Šiame koncerte neabejotinai naujų spalvų kūriniui suteiks charizmatiškojo Petro Geniušo interpretacija.

Rinktinė lietuvių muzikos „hitų“ kolekcija bus tęsiama festivalio „Gaida“ koncerte lapkričio 3 d. bei ateityje bus nuolat papildoma kitais ryškiausiais kūriniais.

Petro Geniušo ir Lietuvos kamerinio orkestro koncertas „Rinktinė LT muzikos kolekcija“ – spalio 27 d. Nacionalinėje filharmonijoje. Bilietai į koncertą platinami Filharmonijos kasose ir portale „Filharmonija.lt“. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.