Vilniaus festivalio premjera, tikėjimas ir viltis

2020-06-11

Vienas didžiausių Lietuvos vasaros klasikinės muzikos renginių – Vilniaus festivalis – tęsia reikšmingą muzikinių premjerų tradiciją. Birželio 15 d. 19 val. koncerte Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyks estų kompozitoriaus Peeterio Vähi Vilniaus festivalio ir Estijos kultūros ministerijos užsakymu sukurto kūrinio – Koncerto birbynei ir kameriniam orkestrui – pasaulinė premjera. Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) ir scenos partnerių rengiamoje programoje dar skambės Giyos Kancheli ir Pēterio Vasko kūriniai.

„Tikėjimas ir viltis“ – taip pavadintas koncertas, kuriame raudona linija brėžiama vilties ir tikėjimo, taikos ir šviesaus atminimo tema, siejanti Peeterio Vähi, Giyos Kancheli ir Pēterio Vasko kūrinius. Simboliška, kad minint Lietuvos istorijai svarbią Gedulo ir vilties dieną festivalio programoje šiemet radosi estų kompozitoriaus P. Vähi specialiai sukurtas kūrinys. Vilniaus festivalio užsakomąjį kūrinį P. Vähi parašė įkvėptas jauno talentingo birbynininko Vytauto Kiminiaus.

Peeterio Vähi kūryba apibūdinama kaip gana eklektiška, autorius mėgsta jungti skirtingų stilių ir žanrų bruožus, jį įkvepia įvairiausi šaltiniai – nuo rokenrolo iki Indijos klasikinės muzikos. Sukurti Koncertą birbynei ir kameriniam orkestrui, opusą instrumentui, vis drąsiau besiskinančiam kelią į akademinės muzikos sceną, autorių įkvėpė prūsų tauta ir kalba. Vähi žodžiais: „Istorija negailestinga – šalys, tautos ir kalbos, kurios kadaise vaidino svarbų vaidmenį, išnyksta iš pasaulio žemėlapio. Toks likimas ištiko prūsus ir jų kalbą. Mane įkvėpė viena archajiška prūsų daina „Mīla swāiksta Saulīka, Mīla Dēiwas dukrīka“ („Miela šviesi saulė, miela Dievo dukra“), tai buvo lyg atspirties taškas. Savo premjerose visada besistengiantis dalyvauti kompozitorius ketina atvykti ir šįkart, tad Vilniaus festivalio publikos laukia išskirtinė proga ne tik pirmiesiems išgirsti naująjį kūrinį, bet ir pamatyti jo autorių.

Pernai šį pasaulį palikusio įžymaus gruzinų kompozitoriaus Giyos Kancheli atminimui skiriamas jo opusas „Liūdesio angelai“ („Angels of Sorrow“) smuikui, violončelei, chorui ir kameriniam orkestrui. Kūrinį su LKO atliks tarptautinių konkursų laureatės, itin ryškios lietuvių solistės smuikininkė Dalia Kuznecovaitė ir violončelininkė Elena Daunytė bei Vaclovo Augustino vadovaujamas choras „Jauna muzika“.

„Negaliu likti abejingas negailestingumui ir smurtui, galbūt todėl mano muzikoje vyrauja liūdesys. Norėjau išreikšti savo požiūrį į žmogaus dvasios stiprybę, iškylančią virš amoralaus režimo“, – sakė G. Kancheli. Jis neretai lyginamas su amžininkais Arvo Pärtu ir Johnu Taveneriu dėl bendro bruožo – muzikos dvasingumo. Į tą pačią gretą stoja ir vienas garsiausių latvių kompozitorių Pēteris Vaskas – visų šių autorių muzika kelia globalius ir nesenstančius klausimus apie gyvenimą ir mirtį, neapykantą ir atleidimą, taiką ir karą, harmoniją ir chaosą. P. Vaskas sako, kad „dauguma žmonių šiandien stokoja tikėjimo, meilės ir idealų. Dvasinės vertybės prarandamos. Savo darbais noriu suteikti peno sielai.“

Birželio 15 d. koncerte išgirsime Pēterio Vasko „Da pacem, Domine“ chorui ir styginių orkestrui. Šis kūrinys parašytas pagal IX a. grigališkojo choralo antifoną „Da pacem, Domine, in diebus nostris“. Jos žodžiai šiuo metu ypač jaudina: „Suteik ramybę mūs laikams, o Viešpatie, meilingai, nes niekas kitas, vien tik Tu galėsi mus apginti. O, gailestingas Viešpatie.“

Koncerte dalyvausiančiam visam būriui iškilių Lietuvos atlikėjų – Lietuvos kameriniam orkestrui, šiemet 30-metį mininčiam chorui „Jauna muzika“, solistams – diriguos Adrija Čepaitė. Ji bendradarbiauja su Lietuvos orkestrais, ypač turiningai su Lietuvos kameriniu, taip pat semiasi patirties dirbdama su kitais Europos šalių orkestrais.

Birželio 15 d. 19 val. koncertas bus tiesiogiai transliuojamas Filharmonijos Skaitmeninėje koncertų salėje (nationalphilharmonic.tv), LRT Klasikos kanalu ir Filharmonijos bei Skaitmeninės koncertų salės feisbuko paskyrose. Kviečiame klausytis!

Daugiau informacijos: www.filharmonija.lt