VILNIAUS FESTIVALIS 2020 arba „Vilniaus festivalio mozaika“ – gyvai ir virtualiai

2020-06-08

Birželio 9 d., antradienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje

„LKO ir Sergejus Krylovas“

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas, dirigentas ir solistas SERGEJ KRYLOV (smuikas; Rusija, Italija)

Programa koreguota, atsižvelgiant į saugos rekomendacijas neviršyti renginiams leistino laiko:

ANTONIO VIVALDI – „Metų laikai“, keturi koncertai smuikui ir styginių orkestrui, op. 8 Nr. 1–4

Bilietai – 20, 30, 40, 50 Eur

Vyks tiesioginė transliacija Filharmonijos Skaitmeninėje koncertų salėje (nationalphilharmonic.tv), LRT Klasikos kanalu ir Filharmonijos bei Skaitmeninės koncertų salės feisbuko paskyrose.

Dėmesio! Dr. Jono Basanavičiaus aikštę pamėgę melomanai Vilniaus festivalio atidarymą galės stebėti ekrane prie Filharmonijos.

Atsižvelgiant į dėl pandemijos pasikeitusią situaciją, Vilniaus festivalio koncertai įgavo naujas formas ir kiek kitokią programą. Šį vakarą filharmonijos scenoje Lietuvos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas, smuikininkas, dirigentas Sergejus Krylovas griežia keturis Antonio Vivaldi koncertus smuikui ir orkestrui „Metų laikai“.

Trykštantis muzikalumas, gilus lyriškumas, kerintis garso grožis ir kvapą gniaužiantis virtuoziškumas – tai savybės, priskiriamos smuikininkui S. Krylovui. Šis su žymiausiais pasaulio kolektyvais koncertuojantis, Italijoje reziduojantis rusų kilmės muzikas į Lietuvą reguliariai atvyksta dirbti su Lietuvos kameriniu orkestru. Kovo mėnesį Filharmonijoje jis turėjo koncertuoti su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, tačiau pandemijai pakoregavus planus karantinavosi Vilniuje ir visą šį laiką skyrė individualiam kūrybiniam darbui. S. Krylovas ir Lietuvos kamerinio orkestro muzikantai yra išsiilgę koncertinio gyvenimo, bendrystės su klausytojais. Tad šiandien klausomės tikrai neeilinio koncerto.

1723 m. parašytas keturių koncertų ciklas „Metų laikai“ („Le quattro stagioni“) yra bene žinomiausias Vivaldi kūrinys. Šis Venecijos dvasininkas ir muzikas labai anksti išgarsėjo kaip smuikininkas virtuozas, tapo maestro di violino, vėliau – orkestro dirigentu, koncertų vadovu, konservatorijos direktoriumi, itin produktyviu kompozitoriumi: sukūrė daugiau kaip 40 operų ir net 500 su viršum instrumentinių koncertų bei simfonijų, taip pat sonatų, kantatų, motetų, oratorijų.

Būtent Vivaldi buvo lemta užbaigti beveik pusantro šimtmečio – nuo XVII a. pradžios iki XVIII a. vidurio – trukusią solinio instrumentinio koncerto raidą. Kaip atlikėjas ir kompozitorius Vivaldi daug naujovių pritaikė kurdamas savitą smuikavimo stilių, jį originaliai įprasmina instrumentiniai koncertai. Šiems kūriniams būdingos šviesios, raiškios melodijos, veržlus, energingas ritmas, tradicinė trijų dalių forma. Koncertuose juntama tam tikra dramatinė įtampa tarp solisto ir orkestro, kartu solistui leidžiama pasireikšti kaip dominuojančiai individualybei. Solinis instrumentinis koncertas buvo skirtas didesnei auditorijai ir turėjo teatrališkumo bruožų.

 

Birželio 15 d., pirmadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje

„Tikėjimas ir viltis. Vähi, Kancheli, Vasks“

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas ir dirigentas Sergej Krylov

Vilniaus miesto savivaldybės choras JAUNA MUZIKA
Meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas

Solistai:

VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė)
DALIA KUZNECOVAITĖ (smuikas)
ELENA DAUNYTĖ (violončelė)
Dirigentė ADRIJA ČEPAITĖ

Programa koreguota, atsižvelgiant į saugos rekomendacijas neviršyti renginiams leistino laiko:

PEETER VÄHI – Koncertas birbynei ir kameriniam orkestrui (pasaulinė premjera, Vilniaus festivalio ir Estijos kultūros ministerijos užsakymas)

GIYA KANCHELI – „Liūdesio angelai“ („Angels of Sorrow“) smuikui, violončelei, vaikų chorui ir kameriniam orkestrui (atlikimas skiriamas Giya Kancheli atminimui)

PĒTERIS VASKS – „Da pacem, Domine“ chorui ir styginių orkestrui

Bilietai – 10, 20, 30, 40 Eur

Vyks tiesioginė transliacija Filharmonijos Skaitmeninėje koncertų salėje (nationalphilharmonic.tv), LRT Klasikos kanalu ir Filharmonijos bei Skaitmeninės koncertų salės feisbuko paskyrose.

„Tikėjimas ir viltis“ – taip pavadintas „Vilniaus festivalio mozaikos“ birželio 15-osios koncertas, kuriame raudona linija brėžiama vilties ir tikėjimo, taikos ir šviesaus atminimo tema.

Šių metų Vilniaus festivalio užsakomąjį kūrinį, įkvėptas jauno, talentingo birbynininko Vytauto Kiminiaus, parašė estų kompozitorius Peeteris Vähi. Jo kūryba apibūdinama kaip gana eklektiška, autorius mėgsta jungti įvairiausių stilių ir žanrų bruožus, jį įkvepia įvairiausi šaltiniai – nuo rokenrolo iki Indijos klasikinės muzikos. Sukurti Koncertą birbynei ir kameriniam orkestrui, opusą instrumentui, vis drąsiau besiskinančiam kelią į akademinės muzikos sceną, autorių įkvėpė prūsų tauta ir kalba. Vähi žodžiais: „Istorija negailestinga – šalys, tautos ir kalbos, kurios kadaise vaidino svarbų vaidmenį, išnyksta iš pasaulio žemėlapio. Toks likimas ištiko prūsus ir jų kalbą. Mane įkvėpė viena archajiška prūsų daina „Mīla swāiksta Saulīka, Mīla Dēiwas dukrīka“ („Miela šviesi saulė, miela Dievo dukra“), tai buvo lyg atspirties taškas.“

Pernai šį pasaulį palikusio įžymaus gruzinų kompozitoriaus Giyos Kancheli atminimui skiriamas jo opusas „Liūdesio angelai“ („Angels of Sorrow“) smuikui, violončelei, chorui ir kameriniam orkestrui: „Negaliu likti abejingas negailestingumui ir smurtui, galbūt todėl mano muzikoje vyrauja liūdesys. Norėjau išreikšti savo požiūrį į žmogaus dvasios stiprybę, iškylančią virš amoralaus režimo.“ Kancheli neretai lyginamas su amžininkais Arvo Pärtu ir Johnu Taveneriu dėl bendro bruožo – muzikos dvasingumo. Į tą pačią gretą stoja ir vienas garsiausių latvių kompozitorių Pēteris Vaskas – visų šių autorių muzika kelia globalius ir nesenstančius klausimus apie gyvenimą ir mirtį, neapykantą ir atleidimą, taiką ir karą, harmoniją ir chaosą. Autorius sako, kad „dauguma žmonių šiandien stokoja tikėjimo, meilės ir idealų. Dvasinės vertybės prarandamos. Savo darbais noriu suteikti peno sielai.“ Vasko „Da pacem, Domine“ chorui ir styginių orkestrui parašytas pagal IX a. grigališkojo choralo antifoną „Da pacem, Domine, in diebus nostris“, jos žodžiai šiuo metu ypač jaudina: „Suteik ramybę mūs laikams, o Viešpatie, meilingai, nes niekas kitas, vien tik Tu galėsi mus apginti. O, gailestingas Viešpatie.“

Koncerte dalyvauja visas būrys iškilių Lietuvos atlikėjų – Lietuvos kamerinis orkestras, šiemet 30-mečio sukaktį minintis choras „Jauna muzika“, solistai, tarptautinių konkursų laureatai: smuikininkė Dalia Kuznecovaitė, violončelininkė Elena Daunytė ir birbynininkas Vytautas Kiminius. Koncerto dirigentė Adrija Čepaitė bendradarbiauja su Lietuvos orkestrais, ypač turiningai su Lietuvos kameriniu, taip pat semiasi patirties dirbdama su kitais Europos šalių orkestrais.

 

Birželio 16 d., antradienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje

Rečitalis „Mūzos dedikacija Godowskiui ir Chopinui“

Leopoldo Godowskio 150-mečiui ir Fryderyko Chopino 210-mečiui

MŪZA RUBACKYTĖ (fortepijonas; Lietuva, Prancūzija, Šveicarija)

Programa: LEOPOLD GODOWSKY (1870–1938) – Sonata e-moll (1910–1911) : I d. – Allegro non troppo, ma appassionato; II d. – Andante cantabile IV d. – Allegretto grazioso e dolce; V d. – Retrospect: Lento mesto. Larghetto lamentoso. Maestoso, lugubre: Dies irae. Molto più lento;
FRYDERYK CHOPIN (1810–1849) – Sonata Nr. 2 b-moll, op. 35 („Marche funèbre“, 1837–1839)

Bilietai parduoti

Viena ryškiausių „Vilniaus festivalio mozaikos“ dalių ir ypatinga puošmena – iškilios atlikėjos, Nacionalinės premijos laureatės, Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje reziduojančios ir visame pasaulyje koncertuojančios pianistės Mūzos Rubackytės rečitalis. Būdama įvairiapusė kultūros veikėja, M. Rubackytė atlieka svarbų vaidmenį Lietuvos įvaizdžio sklaidai, yra svarbių tarptautinių konkursų (Pretorijos, Klivlando, Utrechto, Parmos, F. Liszto Veimare, B. Bartoko Budapešte ir kt.) žiuri narė, dėsto pasaulio universitetuose ir konservatorijose, vadovauja tarptautiniams meistriškumo kursams, yra tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė. Pianistė įgrojo daugiau nei 30 kompaktinių plokštelių, bendradarbiaudama su įrašų kompanijomis „Marco Polo“, „Naxos“, „Lyrinx“, „Ligia“, „Warner Classics“, „Opera Omnia“, „Brilliant Classics“, „Doron“ (pastarojoje išleido koncertų su orkestru 6 CD įrašų seriją „Great Lithuanian live recordings“).

2020-ieji LR Seimo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Atliepdama šią tematiką, M. Rubackytė pristato „neatrastu Lietuvos perlu“ vadinamo legendinio pianisto, kompozitoriaus ir pedagogo Leopoldo Godowskio (1870–1938) kūrybą, pažymėdama šio iškilaus muziko 150-ąsias gimimo metines. Iki šiol Godowskis dažniausiai minimas kaip Rusijos, JAV ar Lenkijos pianistas. Nedaugelis žino, kad šis garsus žydų kilmės pianistas gimė Žasliuose, nuo trejų metų gyveno Vilniuje, kur devynerių jau atliko savo pirmąjį solinį koncertą, vėliau koncertavo Kaune, Gardine, Minske, Pinske, Balstogėje, Karaliaučiuje ir daugelyje kitų miestų. Išvykęs į JAV, koncertavo ir dirbo pedagoginį darbą, artimai bendravo su iškiliausiomis to meto asmenybėmis. Išskirtiniu virtuozu ir „naujuoju Lisztu“ vadintas pasaulyje pagarsėjęs pianistas, kompozitorius ir pedagogas Godowskis 1935 m. norėjo aplankyti ir gimtuosius Žaslius, tačiau kadangi Lietuva su Lenkija neturėjo diplomatinių santykių dėl Vilniaus krašto aneksavimo, garsus menininkas nebuvo įleistas į Lietuvos teritoriją. Tai jį labai nuvylė. Po trejų metų Godowskis mirė nuo skrandžio vėžio Niujorke, kur ir yra palaidotas.

Gana gausiame kūrybiniame Godowskio palikime daugiausia kūrinių fortepijonui, tarp jų ir monumentali penkių dalių Sonata e-moll. Tai nepaprasto kompozicinio meistriškumo kūrinys, kupinas kontrapunktinės technikos, tačiau mažai žinomas ir beveik neatliekamas. Visą Sonatos versiją M. Rubackytė pristatys kompaktinėje plokštelėje (prancūzų firma „Ligia Digital“). Į naująjį festivalio formatą netelpantis didingasis Godowskio opusas šįkart koncerte skamba šiek tiek patrumpintas (I, II, IV ir V dalys). M. Rubackytė sako: „Prieš metus, Anapilin išėjus mano Mamai, Paliesiaus dvare su kvartetu „Mettis“ įrašinėjome dramatiškus Šostakovičiaus ir Weinbergo kvintetus. Vakare ilsėdamasi po varginančios dienos kompiuteryje radau Nacionalinės filharmonijos direktorės Rūtos Prusevičienes laišką, kuriame ji kalbėjo apie šį man nežinomą kūrinį, rašydama, kad „girdi sonatą po mano pirštais“. Smalsumo vedama tuoj pat susiradau įrašą, kuris tarsi magnetas mane įtraukė iki paskutinio garso. „Meiner lieben Frau gewidmet“ („Skirta mano brangiajai žmonai“), skelbė antraštė, nors ir be jos iš muzikos sklido visa apimantis jausmų grožis, jų drama, džiaugsmas, prisiminimai, ašaros, gedulas, šviesa. Visa tai atliepė ir mano išgyvenimus. Nuoširdžiai dėkoju R. Prusevičienei už šį atradimą. Mano rankose Sonata prakalbo pandemijos ir izoliacijos metu. Šis dramatiškas periodas man bus visuomet susijęs su Godowskio Sonata.“

Greta šios Sonatos koncerte pianistė skambins ir Fryderyko Chopino Sonatą Nr. 2 b-moll, op. 35, su įžymiuoju „Gedulingu maršu“ („Marche funèbre“), paminėdama 210-ąsias kūrėjo gimimo metines. Šį rečitalį M. Rubackytė planuoja pakartoti gruodžio 2 d. prestižinėje „Salle Gaveau“ Paryžiuje.

 

Birželio 18 d., ketvirtadienį, 19 val. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme (įėjimas pro vartus iš Šv. Jono g. 12)

„Daina apie žemę“

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas

Solistai:

JUSTINA GRINGYTĖ (mecosopranas)
KRISTIAN BENEDIKT (tenoras)
Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS

Programa koreguota, atsižvelgiant į saugos rekomendacijas neviršyti renginiams leistino laiko:

GUSTAV MAHLER – „Daina apie žemę“ („Das Lied von der Erde“) mecosopranui, tenorui ir orkestrui

Bilietai – 20 Eur

„Vilniaus festivalio mozaikos“ pabaigos koncerte skambantis didingas kūrinys „Daina apie žemę“ suteikė motto visam šių metų festivaliui: Žemės, kaip žmonių planetos, likimas šiandien ypač aktualus. Gustavo Mahlerio simfonija-kantata „Daina apie žemę“, dar vadinama Devintąja simfonija, – tai 1909 m. sukurta epopėja, prakalba visai žmonijai. Daina yra tapusi Mahlerio simfonijų siela ir nervu, o šiame kūrinyje dainos įsiliejimas į simfoniją pasiekia kulminaciją. „Dainoje apie žemę“ panaudoti vokiečių poeto Hanso Bethge’s tekstai iš rinkinio „Kiniška fleita“. Įkvėptas senovinių, net egzotiškų kinų poetų eilėraščių Mahleris sukūrė vieną išraiškingiausių pasaulio muzikos literatūros partitūrų.

Scenoje muzikuoja iškilūs Lietuvos muzikai – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, pasaulinį pripažinimą pelnę solistai Justina Gringytė, Kristianas Benediktas ir Nacionalinės premijos laureatas dirigentas Modestas Pitrėnas.

Justina Gringytė 2015 m. pelnė Lietuvos jaunosios operos solistės metų apdovanojimą, Anglijos nacionalinės operos ir Škotijos operos teatruose sulaukė ypač palankių atsiliepimų už Karmen vaidmenį, įtakingojo „The Guardian“ muzikos kritikai jos balso stiprumą lygina su „plieno šarvais“, o savo interpretacijose ši dainininkė meistriškai pereina nuo valdingos ir įsakmios prie trapios ir švelnios herojės paveikslo („The Scotsman“).

Lietuvių tenoras Kristianas Benediktas (taip pat žinomas kaip Vaidas Vyšniauskas) tarptautinėje scenoje išgarsėjo kaip vienas žymiausių G. Verdi operos „Otelas“ pagrindinio vaidmens atlikėjų. Jo operos teatrų sąraše – tokios svarbiausios pasaulio scenos kaip Londono „Covent Garden“ ar Niujorko „Metropolitan Opera“.

Vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų Modestas Pitrėnas nuo 2015 m. rudens yra LNSO vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. 2009–2014 m. jis buvo Latvijos nacionalinės operos (LNO) vyriausiasis dirigentas, 2006–2011 m. – Kauno simfoninio orkestro vyr. dirigentas. Nuo 2018 m. rugpjūčio maestro yra Sankt Galeno (Šveicarija) operos teatro ir simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas. Tarp naujausių M. Pitrėno pasirodymų – koncertas šių metų vasario pradžioje su Sankt Galeno simfoniniu orkestru ir pianiste Ana Fiodorova garsiojoje Amsterdamo koncertų salėje „Concertgebouw“.’

Daugiau informacijos: www.filharmonija.lt