Eun-Me Ahn (Pietų Korėja) „Šiaurės Korėjos šokis“

Balandžio 12 d.

LNDT

Choreografija ir meninė režisūra: Eun-Me Ahn

Muzika: Young-Gyu Jang

Apšvietimo dizainas: Jinyoung Jang

Scenografija ir kostiumai: Eun-Me Ahn

Neseniai abi Korėjos žengė istorinį žingsnį, galintį užbaigti pastaruosius 65 metus besitęsiantį konfliktą. Kalbant apie Šiaurės Korėją, žmonės daugiausiai žino jų kaprizingą lyderį ir jo lenktynes sukurti atominį ginklą. Tačiau kaip dėl menų ir šokio šioje „šalyje atsiskyrėlėje“?

Labai sudėtinga, jeigu išvis įmanoma, Pietų Korėjos menininkui peržengti sieną negavus savo vyriausybės leidimo. Visgi internetas pilnas vaizdo įrašų iš Šiaurės: kariniai paradai ir vėduoklių šokiai, gestai atskleidžiantys stiprybę ir virtuozišką akrobatiką, tradicinius ir liaudies šokius.

Naudodamasi šia medžiaga, Eun-Me Ahn pati kuria judesius ir kodus, ir sujungia juos kartu paskanindama spalvingomis ir intriguojančiomis detalėmis, apimdama viską nuo minimalistinių iki epinių scenų, tyrinėdama skirtumus ir panašumus tarp šokio šiaurėje ir pietuose: „Ilgus metus, santykiai tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos buvo ypač įtempti, bet situacija pastaruoju metu ėmė taisytis. Tuomet aš supratau, kad beveik nieko nežinau apie Šiaurės Korėją ir jos šokius.

Visgi su Šiaurės Korėja mus sieja tos pačios šaknys, tos pačios tradicijos, tačiau dėl istorijos ir Korėjos padalijimo, abiejose sienos pusėse šokis vystėsi labai skirtingai. Kaip choreografė, jaučiu stiprų poreikį išsiaiškinti, kaip judesys vystėsi per 60 metų visai kitoje ideologijoje. Žinoma, egzistuoja tam tikri akivaizdūs skirtumai, tačiau tikriausiai ir kai kurie bendri šiaurės ir pietų šokio bruožai. Visi gyventojai tikisi taikos tarp abiejų šalių. Galbūt atėjo laikas pabandyti pažinti vienas kitą geriau.“

Eun-Me Ahn

Ak, garsusis saldaus kremo pyragas – tai konfrontacija tarp tradicijos ir modernumo…

Kiek kūrėjų grūmėsi bandydami apibūdinti, kas yra pagrindinis kiekvieno menininko tikslas: iš vienos pusės – sužinoti , suprasti, integruoti, ką darė protėviai, iš kitos pusės – pamiršti juos, įveikti juos ir tikėtis atrasti kažko naujo. Ganėtinai plati programa…

Taip Eun-Me Ahn Prancūzija atrado 2013, o 2014 metais Paris Quartier d’Eté festivalio dėka, įvertino ją dėl naujų, neįtikėtinų ir įkvepiančių patirčių. Pirmiausia tai padiktuoja jos veiklos kryptis, pažymėtas tiek šamaniškų tradicijų mokymosi ir tyrinėjimo, tiek ir daugybės Niujorke praleistų metų ar gilios draugystės su šviesaus atminimo Pina Bausch (daug kartų kvietusios ją į Vupertalį). Korėjietė ir kosmopolitė, avangardo figūra, tačiau kartu ir labai oficialios FIFA pasaulio taurės Tegu 2002 m. atidarymo choreografė, pristatyta pačiuose svarbiausiuose festivaliuose, ji žino, kaip išryškinti grožių kontrastą, maišyti taškelius, dryžius ir gėles, kaip žaisti su ryškiausiomis spalvomis prieš pereinant prie pačio iškilmingiausio rimtumo, kaip žaisti su subtiliausiais androgeniškumo atspalviais, ar pasinaudoti lėtumu, kad prieš mus efektingai prasiveržtų transo ritmas…

Baigusi griežtumo, tikslumo, reiklumo ir visapusiškos korėjietiškos disciplinos mokyklą, Eun-Me Ahn yra drąsi atlikėja, pasiruošusi įvairiems piratiškiems poelgiams. Jai yra tekę nušokti nuo krano viršaus, užpulti pianiną su kirviu ir žirklėmis, nusiplėšti nuo savęs fėjos suknelę, pagamintą iš baltų raiščių, kad išdalintų jos dalis žiūrovams, atliekant pliušinio meškiuko šokį, palaidoti save su klouno kostiumu po balionų lietumi, būti užrakintai už grotų kartu su višta ar apsirengti grybu… Tačiau galvoti, kad tai provokacija – neteisinga. Tai veikiau smalsumo ir laisvės patvirtinimas, kurį palaiko darbas ir stilius, nustumti iki pačių netikėčiausių limitų.