Gogo Penguin (Jungtinė Karalystė), Portico Quartet (Jungtinė Karalystė)
Lapkričio 15 d. I 19:00 I Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
GoGo Penguin (Jungtinė Karalystė)
Chris Illingworth – p
Nick Blacka – b
Rob Turner – dr
„Vilnius Mama Jazz“ scenoje – akustinę elektroniką ir džiazą jungiantis trio „GoGo Penguin“.
Ir nors iš pirmo žvilgsnio šis apibūdinimas gali skambėti kaip muzikinė erezija, tačiau tiksliau apibūdinti šio kolektyvo muziką būtų sunku; tai, ką jie daro, – tai ritminių kompozicijų nardymas džiazinės improvizacijos srovėje.
2012 metais trijų „The Royal Northern College of Music“ studentų suburta grupė jau pirmuoju savo albumu „Fanfares“ sukėlė nemažą bruzdesį džiazo pasaulyje. Jis 2013 metais buvo nominuotas „Worldwide Awards“, kuriuos kuruoja kultinė britų radijo asmenybė Gillesas Petersonas, apdovanojimui geriausio džiazo albumo kategorijoje.
Po šios sėkmės sekė 2014-ųjų albumas „v2.0“, kuris prestižiniuose „Mercury“ apdovanojimuose buvo tarp kandidatų tapti metų albumu. Paskui – dar du labai šiltai kritikų priimti darbai „Man Made Object“ ir „Humdrum Star“, kurie įtvirtino „GoGo Penguin“ kaip inovatyvios, tačiau maloniai ir netgi lengvai klausomos muzikos meistrus.
Įtakingas muzikinis naujienų portalas „Line of Best Fit” juos yra pavadinęs britų džiazo „Radiohead’ais“, o „New York Times“ apie albumą „Humdrum Star“ yra parašęs taip: „kontrastas tarp fiksuotų, pasikartojančių motyvų ir improvizacinių variacijų… yra ir hipnotizuojantis ir analitinis, … svyruoja tarp džiazo ir hip hopo“.
Pirmąkart pamačius Chriso Illingwortho fortepijoną, Nicko Blackos kontrabosą ir Robo Turnerio būgnus, skambančius gyvai, vis apima abejonė, ar nematai ant scenos apgavystės, juk tai – tikra elektronika. Bet semdamiesi įkvėpimo iš „Massive Attack“, „Underworld“ ar „Aphex Twin“, „GoGo Penguin“ vaikinai niekad nepamiršta žanro klasikos ir džiazo grynuolių, klasikinę techniką pritaikydami naujai muzikos prezentacijai.
Iš šių eksperimentų gimsta muzika, kurioje gali išgirsti tiek Esbjörną Svenssoną, Nilsą Frahmą ar Ólafurą Arnaldsą primenančių sąskambių, tiek klasikinių improvizacijų, tiek XX amžiaus pabaigos detalių. O labiausiai pajunti keistą erdvę, kurią sukuria ši nepretenzinga, laisvai kvėpuojanti muzika, lyg jos tikslas būtų įgarsinti aplinką, kurioje mes gyvename.
Todėl įtraukite kuo daugiau oro į plaučius ir pasiduokite šiai hipnotizuojančiai muzikos srovei.
Lapkričio 15 d. I 22:00 I Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
PORTICO QUARTET (Jungtinė Karalystė)
Duncan Bellamy – dr, electronics
Milo Fitzpatrick – b
Keir Vine – hang dr, keys
Jack Wyllie – s, keys
Prieš daugiau nei dešimtmetį savo debiutiniu albumu „Knee-Deep In North Sea“ muzikinį pasaulį nustebinęs kolektyvas „Portico Quartet“ atvyksta į „Vilnius Mama Jazz“.
Siūlydami klausytojams melancholiškai stilingą džiazo, elektronikos ir minimalistinės muzikos derinį, šie keturi muzikantai išsikovojo savo vietą po saule kaip atlikėjai, kurie yra malonūs ir užkietėjusių snobų, ir lengvosios muzikos gerbėjų ausiai.
Kvartetas, kurį sudaro Duncanas Bellamy, Milo Fitzpatrickas, Jackas Wyllie ir Keiras Vine’as, per savo 12 metų besitęsiančią karjerą nuėjo ilgą ir spalvingą kelią: pradžių pradžioje dalinosi butu su elektronikos kūrėju Jamesu Woonu, 2008-aisiais buvo nominuoti britų „Mercury Prize“ apdovanojimui, skiriamam už geriausią albumą, pasirašė kontraktą su Peterio Gabrielo kompanija „Real World Records“, vėliau išbandė save kaip elektronikos grupė bei bendradarbiavo su „Ninja Tune“.
Visgi nei klajonės tarp leiblų, nei sudėties pokyčiai grupės esmės nepakeitė, – 2017 metais grupė triumfuodama grįžo su ketvirtuoju albumu „Art In The Age Of Transformation“, kurį gyrė visi, kas netingėjo.
Per visus metus grupė sugebėjo išlaikyti savo kaip šaltinis tekantį muzikinį sruvenimą, derindami ambientinę ramybę su saksofono garsais. Iš vienos pusės tai lyg ir nepretenzinga muzika, kuri nekelia didelių klausimų, tačiau po šiuo paprastumu slypi didelis muzikantų susiklausymas bei gebėjimas rasti magiją elementariuose dalykuose.
Visados kėlę susidomėjimą savo gebėjimu išnaudoti vos prie 20 metų sukurtą instrumentą – hangą, jie niekad juo nepiktnaudžiavo, nesistengdami rodyti savo individualaus virtuoziškumo, o leisdami muzikai eiti prieš muzikantą.
Iš viso to galiausiai gimsta labai gyvybingas, tačiau subtiliai trapus muzikinis paveikslas, kuriame savų natų ras ir „Radiohead“, ir „Cinematic Orchestra“, ir „Massive Attack“ klausytojai. Supraskime visi, kad tai toli gražu nėra džiazas grynąja prasme ir svarbiausia, kad jis ir nenori toks būti.
„Portico Quartet“ muzika – tai atsargi delionė iš gausybės muzikinių elementų, savotiškas garsų lietus, į kurį panėrus akyse sužimba neoninės šviesos, o odą liečia šilkinės tekstūros.
Jeigu turite drąsos žengti į šį garsų lietų, jei nebijote šios kelionės, jei ryžtatės užsimerkti ir pasiduoti šios muzikos vėsai, „Portico Quartet“ taps jūsų patikimais vedliais.
Endless – live at La Villette Paris 2018
‘Ruins’ taken from ‘ Portico Quartet’ 2011
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Festivalio organizatoriai pasilieka teisę keisti programą.