LARS DANIELSSON & LIBERETTO “PLAY CLOUDLAND” (Švedija, Prancūzija)

Rugsėjo 23 d./ 19:00 / Šiuolaikinio meno centras

Lars Danielsson – cb, vc, leader

Grégory Privat – p

Krister Jonsson – gtr

Magnus Öström – dr, perc

Keliaujant europinio džiazo maršrutais bene ilgiausiai stabtelėti tenka Skandinavijos šalyse. Tai regionas, kuriame žaismingas svingas ar protestu alsuojantis free jazz įgijo visiškai kitokį pavidalą. Vietos muzikantai iš už Atlanto atkeliavusį muzikos stilių šiek tiek atvėsino, įnešdami į jį kontempliatyvumo bei švelnios melancholijos. Būtent dėl to skandinaviškas džiazas ilgainiui tapo unikalios estetikos lopšiu iki pat šiol traukiančiu muzikos mylėtojų dėmesį.

Kad tai nėra tik iš piršto laužtos skambios frazės, įsitikinti nėra sunku. Tereikia susipažinti su švedų džiazo pažiba ir vienu  populiariausių kontrabosinininkų pasaulyje – Larsu Danielssonu, po dvylikos metu sugrįžtančiu į „Vilnius Mama Jazz“ sceną. 2009 m. kontrabosininkas kartu su puikiu bičiuliu pianistu Leszeku Możdżeriu festivalyje pristatė judviejų albumą „Tarantella“.

Danielssonas neatsitiktinai vadinamas danų kontraboso legendos Nielso-Henningo Ørstedo Pederseno įpėdiniu. Po apsilankymo būtent šio muzikanto koncerte jaunasis Larsonas nusprendė pasukti į džiazą ir į rankas paimti kontrabosą. Iki to laiko 1958 m. Geteborge gimęs Danielssonas studijavo klasikinę violončelę. Atsiradus naujam susidomėjimo objektui, muzikos mylėtojų laimei, čelė nebuvo palikta tyliai rinkti dulkių kambario kampe. Larsas iki pat šiol groja abiem instrumentais ir, pasak muzikos kritikų, būtent grojimas violončele formavo jo melodingą, lyrišką, ypatingai ryškų kontraboso tembrą.

JAV leidinys „Jazz Times“ L. Danielssoną pavadino vienu poetiškiausių bosininkų. Jo kelias į pripažinimą prasidėjo praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje. Tuomet jis ėmė groti ne tik su europinės scenos žymūnais Larsu Janssonu, Hansu Ulriku, Carstenu Dahlu, Nilsu Landgrenu, Christopheriu Dellasu, Johannesu Endersu ir Triloku Gurtu, bet ir ryškiausiomis Amerikos žvaigždėmis: Charlesu Lloydu, Johnu Scofieldu, Jack DeJohnette, Billy Hartu ir kt.

Tačiau Danielssonas niekada nejautė pilnatvės grodamas tik kaip kviestinis muzikantas. Tai kūrybingas kontrabosininkas, turintis puikią kompozitoriaus gyslelę, todėl 1985-aisiais kartu su buvusiu Mileso Daviso grupės saksofonininku Dave’u Liebmanu, pianistu Bobo Stensonu ir būgnininku Jonu Christensenu įkūrė kvartetą, kurio įrašai užima pačias garbingiausias vietas Europos džiazo klausytojų kolekcijose bei svariai prisidėjo formuojant skandinaviško džiazo estetiką.

2004-ieji L. Danielssono kelyje – lūžio metai. Tada užsimezgė iki šiol trunkantis kontrabosininko bendradarbiavimas su prestižine Vokietijos leidybos kompanija „ACT Music“. Tai lėmė ir naujas garsines paieškas. Po „ACT Music“ vėliava išleistame debiutiniame albume „Libera Me“ L. Danielssonas atsiskleidė kaip orkestrinio džiazo meistras, po to sekusiame „Mélange Bleu“ – kaip delikačių elektroninių tekstūrų kūrėjas. Su kiekvienu albumu L. Danielssonas vis atverčia naują savo skambesio puslapį.

Larso kūryboje ypatingą reikšmę vaidina klasikinės muzikos tradicija. Pats kontrabosininkas  neslepia, jog mėgstamiausi jo kompozitoriai yra Johanas Sebastianas Bachas bei Gabrielis Fauré. Todėl nieko keista, jog muzikos tyrinėtojai L. Danielssono džiaze apčiuopia Europos klasikinės mokyklos bruožų ir neretai jam prikabina kamerinio džiazo etiketę.

Į XX-ąjį „Vilnius Mama Jazz“ festivalį L. Danielssonas sugrįžta ne vienas. Jam talkins buvęs Esbjörn Svensson trio būgnininkas Magnusas Öströmas, roko ir džiazo scenose aktyviai plušantis gitaristas Kristeris Jonssonas bei vienas ryškiausių Prancūzijos viduriniosios kartos pianistų Gregory Privat. Visi kartu jie pristatys šių metų gegužę išleistą L. Danielssono albumą „Cloudland“. Šis įrašas – jau ketvirtoji džiazą, klasikinę muziką, Europos tautų folklorą apjungiančio ciklo, pavadinto „Liberetto“, dalis.

„Cloudland“ – tai dar vienas Larso eksperimentų vaisius, atskleidžiantis plačią tembrinę kontraboso paletę bei nepažabojamą šio muzikanto fantaziją. Kaip ir ankstesniuose L. Danielssono albumuose, šiame tikrai netrūksta įsimintinų melodijų ir lyriškos atmosferos. Tačiau taip pat „Cloudland“ slepia labai netikėtų muzikinių sprendimų, pvz., kūrinyje „Villstad“ galima išgirsti Jimį Hendrix‘išką gitaros tembrą, bet įsiklausius paaiškėja, jog ausyse skamba Larso violončelės, pajungtos į specialiai paruoštą stiprintuvą, garsai. Be to, naujausiame albume kontraboso burtininkas ypatingą dėmesį skyrė asitmetrinėms ritmo struktūroms bei grojo unikaliu penkiastygiu kontraboso-violončelės hibridu, pasižyminčiu išskirtinėmis garsinėmis savybėmis.

PASTABA. Įėjimas į festivalio renginius tik su galimybių pasu.

Į vakarinius koncertus prašome nesivesti ikimokyklinio amžiaus vaikų.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.