Vladimiras Čekasinas, Vladimiras Tarasovas (Lietuva), Flat Earth Society (Belgija)

Lapkričio 16 d. I 19:00 I Šiuolaikinio meno centras, Vilnius

VLADIMIRAS ČEKASINAS, VLADIMIRAS TARASOVAS (Lietuva)

Iš ciklo „Invazija į klasiką“

Vladimiras Čekasinas – saxes, electr, voice

Vladimiras Tarasovas – dr, perc

2017- taisiais metais džiazo trio (GTČ) nariai: pianistas Viačeslavas Ganelinas, būgnininkas Vladimiras Tarasovas ir saksofonininkas Vladimiras Čekasinas – buvo paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojais.

1971-aisiais susibūręs trio penkiolika metų koncertavo kone visose Europos valstybėse, už tuometės Sovietų Sąjungos ribų pagarsėjo kaip kolektyvas, sugebėjęs iš free džiazo, folkloro, kamerinės muzikos pasisemti įkvėpimo ir sukurti kažką visiškai naujo ir originalaus.

Nepaprasta kūrybine potencija išsiskyręs GTČ per 17 kūrybos metų sukūrė gausybę programų, su milžinišku pasisekimu koncertavo daugelyje pasaulio šalių, buvo vienas iš šiuolaikinio džiazo etalonų ir davė impulsą atsirasti Lietuvos džiazo mokyklai, ugdydamas ir muzikantus, ir klausytojus. Didžiulį darbą šiame ugdymo procese nuveikė lietuviškojo džiazo guru Vladimiras Čekasinas, – sunku būtų rasti Lietuvoje džiazo muzikantą, nepatyrusį tiesioginės ar netiesioginės jo mokyklos įtakos. Pas V. Čekasiną mokėsi P. Vyšniauskas, V. Labutis, G. Laurinavičius, L. Šinkarenko, N. Malūnavičiūtė, L. Mockūnas ir daugelis kitų Lietuvos džiazo meistrų.

1976-aisiais pasirodžiusi plokštelė „Con Anima“ laikoma pirmuoju džiazo albumu, išleistu Lietuvoje. Iki 1986-ųjų gyvavęs trio laikomas iki šiol nepralenktu Lietuvos džiazo reiškiniu – tiek kūrybingumo, tiek melomanų pripažinimo požiūriu. Grupės istorija įamžinta ne tik dešimtyse plokštelių, bet ir paties Vladimiro Tarasovo išleistoje autobiografinėje knygoje „Trio“.

2019 metų festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ gros du iš trijų grupės narių – Vladimiras Čekasinas ir Vladimiras Tarasovas ruošia pasirodymą iš ciklo „Įsiveržimas į klasiką“.

Apie kiekvieną jų būtų galima paruošti po atskirą paskaitų ciklą, tačiau net ir trumpai išdėstyti biografijos faktai daro įspūdį.

Vladimiras Čekasinas – vienas banginių, ant kurio laikosi Lietuvos džiazas. Tai unikali asmenybė: puikus muzikantas, įstabus kompozitorius, režisierius, genialus pedagogas. Jis – racionalus muzikos architektas ir nepaprastai emocionalus, ekspresyvus jos atlikėjas; reiklus dirigentas ir teatrališkas, padaužiškas oponentas; neišsenkantis kūrybinių idėjų generatorius.

1947 m. Jekaterinburge gimęs ir muzikinę karjerą pradėjęs Vladimiras Čekasinas į Lietuvą atvyko 1971 metais ir su V. Ganelinu bei V. Tarasovu susivienijo į pasaulinį pripažinimą pelniusį trio.

Dar 1971-aisiais jis triumfavo tarptautiniame festivalyje Prahoje, kur nurungė visus jaunus džiazo muzikantus. Ten pat pirmąjį savo albumą įrašęs Vladimiras Čekasinas nuo to laiko įrašė apie 60 plokštelių, koncertavo Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje, iki šiol kasmet sukuria kone tuziną naujų projektų su Lietuvos ir užsienio muzikantais.

Vladimiras Čekasinas pasižymėjo ir kine bei teatre – Kanų festivalyje apdovanoti filmai „Taksi-bliuzas” ir „Vestuvės“ su jo sukurta muzika. Jos šis kompozitorius sukūrė ir teatro spektakliams bei bendriems projektams su šokio ir pantomimos atlikėjais.

Rusijos mieste Archangelske 1947 m. gimęs Vladimiras Tarasovas dar 1968-aisiais persikraustė į Lietuvą ir tapo viena ryškiausių mūsų šalies džiazo figūrų. Iširus trio su Viačeslavu Ganelinu ir Vladimiru Čekasinu, jis pasižymėjo daugybe kitų projektų – ir ne tik džiazo.

Būgnininkas daug metų bendradarbiavo su Lietuvos simfoniniu orkestru, taip pat su simfoniniais, kameriniais ir džiazo orkestrais Lietuvoje, Europoje ir JAV. Rengė bendrus projektus su tokiais garsiais muzikantais ir menininkais kaip Andrew Cyrille’as, „The Rova Saxophone Quartet“, Anthony Braxtonas, Lauren Newton, Didier Petit ir kiti.

Svarbi Vladimiro Tarasovo kūrybos dalis – muzika orkestrams, kino filmams ir spektakliams. Jo kūryba skambėjo rusų, šveicarų, vokiečių filmuose, Naujojo Orleano, Niujorko, Paryžiaus ir kitų miestų teatro scenose. Individualiai ir su įvairių šalių menininkais jis sukūrė daug vizualiųjų menų projektų – tarp vietų, kuriose jie pristatyti, yra Venecijos bienalė, Čikagos Šiuolaikinio meno muziejus, Georges’o Pompidou centras Paryžiuje, Tretjakovo galerija Maskvoje, Ermitažo muziejus Sankt Peterburge ir „Southbank“ menų centras Londone.

Prieš 28 metus Vladimiras Tarasovas įkūrė „Lithuanian Art Orchestra“.

„Vilnius Mama Jazz“ Lietuvos džiazo aistruoliams suteikia galimybę po ilgesnės pertraukos vėl mėgautis nenuspėjamųjų: Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo – kūryba.

 

Lapkričio 16 d. I 22:00 I Šiuolaikinio meno centras, Vilnius

Flat Earth Society (Belgija)

Peter Vermeersch – composer, cl

Peter Delannoye – tbn

Rob Banken – asax

Michel Mast – tsax

Bruno Vansina – bsax

Berlinde Deman – tba

Bart Maris – tpt

Marc Meeuwissen – tbn

Marti Melia Margañon – cl

Kristof Roseeuw – db

Pauline Leblond – tpt

Peter Vandenberghe – p, keys

Teun Verbruggen – perc

Wim Segers – vib

Frederik Leroux Roels – gtr

„Vilnius Mama Jazz“ festivalyje – suvaldytas flamandų „Flat Earth Society“ big bando chaosas

Tiek, kiek plokščios Žemės teorijos šalininkai yra bepročiai blogąja prasme, tiek jų pavadinimą pasiskolinęs Belgijos big bandas „Flat Earth Society“ yra bepročiai gerąja prasme. Šiemet 20-metį švenčiantis ir daugiau „nušokusį nuo proto“ orkestrą primenantis kolektyvas įžiebia vakarėlį ten, kur, rodos, yra vieta tradiciniams garsams, sukurdami reginį, kurį galima būtų vadinti profesionalia netvarka.

1998 metais gimęs projektas, kurio vairininku tapo buvęs architektas, klarneto, saksofono ir klavišinių virtuozas Peteris Vermeerscas, nuo pat pradžių siekė praplėsti džiazo skambesio horizontus. Iš ankstesnės lyderio grupės „X-Legged Sally“ avangardinių paieškų gimusį kolektyvą dabar sudaro 14 narių, kurie groja lyg visiškai laisvai veikiantis, bet puikiai suteptas mechanizmas, kuriame įsiklausymas, drąsa ir improvizacijos eina kartu.

Pats Peteris Vermeerscas yra neabejotinas komandos lyderis, dirbęs su tokiais menininkais kaip Josse De Pauw, Wimas Vandekeybusas, Vincentas Balas, Anne Teresa De Keersmaeker ar Fredas Frithas ir sukūręs muziką kolektyvams „Arditti Quartet“, „Prima La Musica“ ir „The Smith Quartet“. Vadinamas vienu belgų muzikos scenos krikštatėvių, Vermeerscas per savo karjerą pirštus prikišo tiek prie pop, tiek prie avangardinės, tiek prie džiazo muzikos, ir visa ši patirtis pražysta „Flat Earth Society“ kompozicijose.

Varijuodami tarp jau parašytų kūrinių ir laisvos improvizacijos big bando nariai laisvai nardo originaliuose muzikiniuose pasažuose, įkvėptuose žanro klasikų. Nestokodami drąsos imtis neordinarių sprendimų, jie leidžia muzikai pulsuoti, o nariams – pankuoti, nepasiduodant kažkokioms normoms. Todėl tarp pučiamųjų nuskambantys sunkiojo roko akordai, nuo seno atpažįstamų melodjų atgarsiai ir 14-os didybė bloškia tave lyg gaivališka muzikinė banga. O įdomiausia yra tai, kad „Flat Earth Society“ muzika niekada nenurieda nuo bėgių. Šokdami ir besivartydami akordai ir natos, rodos, visados žino savo vietą, nesibaimina užleisti savo eilės, tačiau žino, kad niekada nebus pamiršti.

Iš visų šių patirčių gimsta džiazinis avangardinis meistrų paveikslas, kuriame nebijoma nei sodresnės natos, nei smagaus spyrio į užpakalį.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

Festivalio organizatoriai pasilieka teisę keisti programą.