VLADIMIRAS TARASOVAS QUARTET (LIETUVA)

Rugsėjo 26 d. / 19:00 / Šiuolaikinio meno centras

Vladimiras Tarasovas – perc, leader

Vytautas Labutis – saxes

Mindaugas Vadoklis – tr

Eugenijus Kanevičius – db

Puikus grojimas būgnais bei perkusija yra kantraus triūso vaisius, bet sugebėjimas šių instrumentų pagalba prisibelsti į žmogaus širdį – tai duotybė iš aukščiau, kurią apdovanotas toli gražu ne kiekvienas muzikantas. Tik išskirtine charizma spinduliuojantys mušamųjų meistrai geba pavergti minios dėmesį, rankose laikydami vienintelį mažą būgnelį. Barškindami jį švelniais pirštų judesiais, pamažu nugramzdinti klausytojus į ritminį transą. Tokią dovaną turi pasaulinį pripažinimą pelnęs ir pačiomis šviesiausiomis emocijos spinduliuojantis mušamųjų instrumentų meistras Vladimiras Tarasovas, jubiliejiniame XX-ajame „Vilnius Mama Jazz“ festivalyje pristatysiantis savo suburtą kvartetą.

  1. Tarasovui neretai klijuojama džiazmeno etiketė, tačiau tai tėra tik noras šį daugialypį kūrėją įsprausti į savo susikurtus rėmus, kaip kitados tai darė mitinis Prokrustas. Kompozitorius, perkusininkas ir vizualaus meno kūrėjas daugelį metų bendradarbiauja ne tik su džiazo, bet ir akademinės muzikos atstovais, o neretai jo keliai susikerta su gerokai egzotiškesniais atlikėjais, tokiais kaip Tuvos gerklinio dainavimo atstovė Sainkho Namtchylak. V. Tarasovas – tai menininkas, kuriantis savo paties žanrą, o ne realizuojantis kilusias idėjas konkretaus stiliaus rėmuose.

Perkusininkas per savo įspūdingą karjerą išmaišė didžiąją dalį žemės rutulio. Scenoje jis grojo su ryškiausiomis žvaigždėmis − Andrew Cyrille’u, Anthony Braxtonu, Thomaszu Stanko, Marku Dresseriu, Gyorgy Szabados, Kazutoki Umezu ir kt., o savo muzikinę ir audiovizualinę kūrybą yra pristatęs ne tik prestižinėse Žoržo Pompidu centro ar Čikagos šiuolaikinio meno muziejaus salėse, bet ir šimto metrų gylyje po žeme įsikūrusios Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) erdvėse.

  1. Tarasovas pasižymi vizionierišku meniniu žvilgsiu. Tiek anuomet, tiek dabar jo kūryba nepraranda aktualumo ir net pralenkia laiką. Tai puikiai parodo prieš kelerius metus Suomijos indie elektronikoje besispecializuojančios leidybinės kompanijos kataloge atsiradęs kosmiškai nuostabaus Vladimiro opuso „Atto IV“ perleidimas.

XX-ojo „Vilnius Mama Jazz“ festivalio scenoje perkusijos ir būgnų guru, prieš tai ne kartą publiką džiuginęs bendrais projektais su Vladimiru Čekasinu ar masyviais „Lithuanian Art Orchestra“ koncertais, pasirodys su talento nestokojančiais bičiuliais − Vytautu Labučiu, Eugenijumi Kanevičiumi ir Mindaugu Vadokliu.

„Mūsų kvarteto programos atspirties tašku taps Gobelenų ciklas, kurio dvi dalis esame pristatę 2014 ir 2015 m. „Vilnius Mama Jazz“ festivaliuose. Tai turėtų būti new bop krypčiai artima muzika, tačiau koks bus galutinis rezultatas pasakyti sunku. Viskas paaiškės koncerto metu“, − neslėpdamas šypsenos pasakoja kvarteto siela V. Tarasovas, o paklaustas apie kolektyvo sudėtį priduria: „su Vytautu, Eugenijumi ir Mindaugu esame groję tiek mano bigbende, tiek kituose kolektyvuose. Kiekvienas jų turi savitą garsą ir yra puikūs muzikantai. Man labai patinka Ornette Colemann‘o ir Don Cherry bendri darbai. Šiam pasirodymui norėjosi atrasi nemažiau spalvingą altinio saksofono ir trimito derinį, todėl iškart supratau, kad bet V. Labučio ir M. Vadoklio išsiversti nepavyks.“

Kanevičius – vienas žymiausių ir universaliausių Lietuvos kontrabosininkų, gebantis ne tik žaisti pagal sunkiai suvokiamas laisvojo džiazo (ne)taisykles, bet ir nubloškti klausytoją į auksinius svingo eros laikus. Tai išradingas, puikiai valdantis ir akustinį, ir elektrinį bosą, muzikantas, nevengiantis savojo garsovaizdžio praturtinti elektroniniais garsais, trimitu, perkusiniais instrumentais ar vokaliniais intarpais. Per ne vieną dešimtmetį, praleistą džiazo scenoje, E. Kanevičius yra grojęs bemaž su visais žymiausiais Lietuvos džiazo kūrėjais, taip pat muzikuoja su kitų šalių muzikantais. Kontrabosininkas rengia įsimintinus solo pasirodymus, komponuoja giesmes, muziką vaikams, teatrui ir kinui.

Vadoklis – puikiai pažįstamas vardas Lietuvos džiazo ir improvizacinės muzikos scenoje. Vakarų Lietuvos džiazo ambasadoriumi tapęs trimitininkas pasižymi preciziška technika bei į tradicinę spalvų paletę nesutalpinamu instrumento tembru. Mindaugas aktyviai dalyvauja muzikiniuose ir tarpdiscipliniuose meno projektuose. Trimitininkas bendradarbiauja su daugeliu Lietuvos ir užsienio džiazo, funk, pop, hip-hop, world ir elektroninės muzikos atlikėjų, su jais yra įrašęs kelias dešimtis muzikos albumų, koncertavo pagrindinėse Europos ir viso pasaulio koncertų salėse.

Labutis − įvairių kolektyvų lyderis bei dalyvis, pedagogas, į Lietuvos džiazo sceną įsiveržęs 1982 m., kartu su Petro Vyšniausko kvartetu, ir iki pat šiol išliekantis vienu pagrindinių jos veikėju. Nors daugelis V. Labutį sieja su saksofonu, tačiau vis dažniau prie šio muzikanto vardo regime multiinstrumentininko etiketę. Tai muzikantas, puikiai valdantis įvairius pučiamuosius, tačiau nevengiantis sugroti bravūriškų ir spalvingų fortepijono partijų, įterpti perkusinių garsų ar eksperimentuoti su sintezatoriais.  V. Labučio muzikinis kelias nėra tik tradicinis džiazas. Jis nebijo nardyti po įvairiausias šio žanro kerteles, įnešdamas savitumo į kiekvieną kolektyvą, su kuriuo groja.

PASTABA. Įėjimas į festivalio renginius tik su galimybių pasu.

Į vakarinius koncertus prašome nesivesti ikimokyklinio amžiaus vaikų.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.